2018 m. gegužės 7 d., pirmadienis

Karlui Marksui - 200


Šeštadienį, gegužės 5 d., Vilniuje įvyko SLF(m) organizuota konferencija „Marksizmas ir dabartis“, skirta K. Markso 200-mečio progai. Susirinkusieji – tiek vyresnių, tiek jaunesnių kartų atstovai – jų tarpe moksleiviai, studentai ir darbininkai, klausėsi pranešimo, skirto nušviesti marksizmo, kaip mokslinės pasaulėžiūros esmę, jo istorinį likimą ir dabarties problematiką. Pranešimą skaitė SLF (m) Valdybos narys K. Voiška.

Po to sekė apie porą valandų trūkusi diskusija; joje aktyviai reiškėsi jaunimas, keldamas opiuosius dabarties visuomeninio gyvenimo klausimus, ekonomines, profesinių organizacijų problemas. Pažymėta ir tai, kad marksizmo teorija, ja besiremiantiems norint išvengti tiek idėjinio išglebimo, tiek dogmatinio sąstingio, privalo atsinaujinti pagal esamo meto mokslo bei visuomeninės praktikos teikiamus duomenis.

Pūvančio imperialistinio kapitalizmo lemiama pasaulinio masto socialinė nelygybė, aštrėjantys socialiniai prieštaravimai, nežabotas gamtos niokojimas, visiškas viešojo bei netgi privataus gyvenimo suprekinimas, pajungiant jį pridedamosios vertės „kalimo“ dėsniams ir tokiame fone kylanti nauja informacinė-technologinė robotizacijos revoliucija – visa tai rodo marksizmo, kaip vienintelio būdo objektyviai pažinti visuomenės tikrovę, aktualumą ir svarbą.

Šių aplinkybių kuriamos grėsmės ištisoms tautoms ir visuomenėms, netgi pačiai žmonijai, žvangant ginklams ir plečiantis vietiniams bei regioniniams karams ir konfliktams, išplaukiantiems iš Markso nurodytų kapitalizmo sistemos vidinės raidos dėsningumų, kelia ir marksizmo nurodomos sisteminės alternatyvos kapitalizmui, socializmo-komunizmo, būtinumą dabarties pasauliui.

Pagrindinės socialinio blogio priežasties – privatinės gamybos priemonių nuosavybės – panaikinimas ryškėja kaip egzistencinis reikalavimas, kurio įsisąmoninimas ir įvykdymas nulemsiąs ilgalaikį žmonijos išlikimą. Dabarties apatijos ir bendro nuosmukio fone kaip niekad aktuali Markso mintis, kad pažinti pasaulį dar maža – mat reikia jį pakeisti.

Permainos ir per jas užgimsiąs naujas gyvenimas neįmanomos be organizuoto ir drausmingo veikimo, bet tam būtinos ir išankstinės prielaidos, tame tarpe, gyvybingos teorijos, kaip praktinio veikimo vadovo, buvimas. Ryšium su tuo aptartos ir tam tikros mūsų darbo Lietuvoje aktualijos, ypač būtinumas grąžinti marksizmą, kaip pasaulėžiūrą ir savitą mąstymo kultūrą, į viešąją erdvę, „užkrėsti“ juo jaunus ir perspektyvą turinčius protus bei širdis.

Iškelta ir teigiamai priimta mintis, kad Markso 200-asis jubiliejus, kad ir kukliai mūsuose minimas, turėtų būti pilnai išnaudojamas, kaip proga populiarinti marksizmą platinant literatūrą, rengiant kt. švietėjišką medžiagą, renkant bendraminčius į ratelius, kaip būsimo ekonominės ir politinės kovos judėjimo ląsteles.

Diskusijai pasibaigus, jau neformaliai tęsėsi pokalbiai tiek ekonomikos ir politikos, tiek pasaulėžiūros klausimais, tiek apskritai gyvenimiškomis, kasdieniškomis temomis. Išsiskirstyta su pakilia ir kovinga nuotaika, pasiryžus nuosekliai tęsti ir vystyti ligšiolinį mūsų darbą.

P. S.: pranešimo „Marksizmas ir dabartis“ tekstas bus paskelbtas artimiausiu metu.

SLF (m) Infocentras