2018 m. gegužės 27 d., sekmadienis

Eurovatnikas (Beveik rimtai)


Visada buvau liberalus konservatorius ir konservatyvus liberalas. Dar šiek tiek konservatoriškai liberalus socialdemokratas ir europietiškas tautininkas arba tautiškas europietis. Kiek save atsimenu, nuo pat vaikystės domėjausi europietiškomis vertybėmis. Gėjais ir lesbietemis, demokratija ir pliuralizmu, avangardizmu ir postmodernizmu. Vienu žodžiu, iš prigimties esu tikrų tikriausias buitinis eurovatnikas!

Deja, turiu vieną bėdą. Gimiau ir augau gilioje Lietuvos provincijoje, sentikių šeimoje, kurioje buvo puoselėjamos per amžius susiformavusios tradicijos. Dar baisiau, - gūdžiais sovietinės okupacijos metais mokiausi viename Rusijos universitete ir turėjau nemažai draugų iš šios mafijozinės ir teroristinės valstybės.

Žinoma, kai atėjo laisvė ir atsivėrė naujas euroentuziazmo kupinas gyvenimas, tuoj pat nutraukiau visus kompromituojančius mane ryšius ir net sugebėjau išgauti pliusus iš savo minusų. Visiems paaiškinau, kad būdamas Rusijoje vykdžiau slaptą euromisiją priešo užnugaryje, kariavau savo mažą karą.

Bet vis dėlto mane nuolat griaužia eurosąžinė dėl praeities nuodėmių, kankina kažkokie pasąmonės kompleksai bei refleksai. Norisi visiškai išguiti iš savęs prakeikto sovietinio tradicionalizmo liekanas ir tapti išsilavinusiu bei sąmoningu europiečiu. Be to, jaučiu savyje ir pedagoginį bei mokslinį užtaisą, noriu tyrinėti pasaulį ir mokyti kitus teisingos eurovatniškos gyvensenos bei mąstymo būdo.

Kreipiausi patarimo į pažįstamą europolitologą. „Kaip tapti eurovatniku - profesionalu?“, - paklausiau. Jis man paaiškino, kad euromokslas žino 3 vatnikizmo stadijas: vatnikas, konservatnikas ir eurovatnikas. Tai, atseit atkartoja hegelišką dialektinę triadą (tezė – antitezė – sintezė), nes eurovatnikas sintezuoja savyje ir vatniką, ir konservatniką. Pasiekti aukščiausią vatnikizmo stadiją, tai yra tapti sąmoningu ir išsimokslinusiu eurovatniku galima tik baigus atitinkamus „Mokslinio vatnikizmo“ eurokursus.

Iš tikrųjų, pasirodo Eurokomisija yra įsteigusi specialius apmokymus visiems euronaujokams. Už 30 eurų per 3 mėnesius galima tapti oficialiu diplomuotu ir sertifikuotu eurovatniku. Kad įstoti į šiuos kursus reikia užpildyti pradinę anketą, kurioje pateikiami 3 klausimai:

Pirmas. Kodėl norite tapti profesionaliu eurovatniku?

Antras. Koks Europos miestas yra Eurosąjungos sostinė?

Trečias. Kas buvo pirmieji eurovatnikai?

Į pirmus du klausimus atsakiau labai greitai. Profesionaliu eurovatniku noriu tapti todėl, kad toks jau esu savo viduje, o Eurosąjungos sostinė yra Briuselis. Deja, trečias klausimas sukėlė sunkumų. Pirmosios šovusios į galvą pavardės ir vardai (Karlas Didysis, Napoleonas, Hitleris, Čerčilis ir kažkodėl Pompidu) netiko, nes prikabintoje prie anketos instrukcijoje jos jau buvo nurodytos kaip dažniausiai ir klaidingai įvardijamos.

Teko gilintis į Interneto platybes. Susiradau vadovėlį „Eurovatnikizmo istorija ir pagrindai“. Pasirodo euromokslinikai nustatė, kad pirmieji eurovatnikai krikščioniškoje Europoje – tai Adomas ir Ieva. Būtent jie buvo pirmieji transgenderiai, floroseksualai ir zoofilai. Nuo jų prasidėjo pasaulinis eurovatnikizmo judėjimas.

Ka gi, užpildžiau anketą ir pradėjau lankyti eurokursus. Kursinis mokymas buvo sudarytas iš 2-jų dalių: teorinio kurso ir praktikos. Teoriją studijavau nuotoliniu būdu Vakarų Saulėtekio Mokslinio Vatnikizmo institute. Supratau, kad eurovatnikizmas - tai galingas mokslas, kuriam skiriamos milžiniškos lėšos ir kuriame pluša aibė įvairiausių specialistų.

Praktiką atlikau Europarlamente, kur turėjau stebėti europarlamentarų darbą ir prognozuoti balsavimo rezultatus įvairiais susijusias su Rusija klausimais. 99,99% atvejais mano prognozės pasitvirtindavo. Buvau pastebėtas ir įvertintas. Baigiant kursus mane net atleido nuo valstybinio ES egzamino ir įteikė pagyrimo raštą kaip geriausiam kurso absolventui.

Dabar esu nusipelnęs Lietuvos vatnikologas. Turiu europinę licenziją ir vienoje aukštojoje mokykloje komerciniais pagrindais skaitau studentams speckursą „Karjeros valdymas ir eurovatniko asmenybės ugdymas“. Taip pat mane, kaip pagrindinį politinės vatos ekspertą, nuolat kviečia į įvairias TV laidas, teorines konferencijas ir simpoziumus, praktinius forumus ir seminarus. Mano svajonės išsipildė ir mano gyvenimo kokybė stipriai pagerėjo.

Vis dėlto, mokslas – tai jėga!

Michailas Bugakovas