2017 m. rugsėjo 20 d., trečiadienis

Sisteminiai socialdemokratų žaidimai


Lietuvos socialdemokratai svarsto hamletišką klausimą: likti valdančioje koalicijoje su žaliaisiais valstiečiais ar trauktis? Nėra abejonių, kad sisteminė kapitalistinės Lietuvos partija, kaip viena iš šios sistemos kūrėjų, bandys vienaip ar kitaip išlaikyti šiltesnę vietą valdžios struktūrose. Net ir galimai pasitraukus į taip vadinamą parlamentinę opoziciją.

27 metų konservatorių ir socialdemokratų rankomis vykdoma neoliberali ekonominė politika, kokiais pretekstais ji bebūtų  teisinama, paveikė ir kairiaisiais save besivadinančius socialdemokratus. Įvairūs šios partijos vadai ir vadukai, o neretai ir eiliniai nariai, per nepriklausomybės laikotarpį jau spėjo suaugti ir persipinti su stambaus Lietuvos bei užsienio kapitalo interesais ir bet kokie  raginimai „sugrįžti prie vertybių“ – tai geriausiu atveju tik „laisvamaniška“ naujo ir jauno LSDP pirmininko utopija.

Ir nors dauguma partijos skyrių pasisakė už pasitraukimą iš koalicijos, parlamentinis socdemų elitas nesiruošia taikstytis su šiuo sprendimu. Kaip pareiškė G. Paluckas:Taryba nuspręs, kokį pasitraukimą iš koalicijos – minkštą ar kietą – pasirinkti. O gal iš viso nuspręs pasilikti ir derėtis iš naujo“

Galimi įvairūs „pasitraukimo pasiliekant“ variantai: ir slapti susitarimai dėl atskirų postų išsaugojimo, ir vieši išskirtiniai atvejai konkretiems nusipelniusiems „gyventi geriau“ individams, ir neformaliai koalicinė mažumos vyriausybė.

Bet kuriuo atveju, Lietuvos socialdemokratų seimūnai-funkcionieriai, kurie buvo pagrindiniai naujo liberalaus ir vergiško, antisocialinio ir antilaudinio darbo kodekso iniciatoriai, šiandien priversti spręsti savo pačių darbo santykių su darbdaviais problemą. Per vieną iš praeitų rinkiminių kompanijų LSDP skelbė šūkį: „Už valstybės rūpestį žmonėmis”.

Deja, žmonių interesai ir rūpesčiai šiai (neva, dirbančiųjų  gynėjos) partijai - antroje ir trečioje vietoje. Pirmoje – partinio elito ir jį globojančios sistemos saugumas.

SLF infocentras