2017 m. rugsėjo 7 d., ketvirtadienis

Kas iš tiesų įvyko SLF?

Asociacija „Socialistinis Liaudies Frontas“ (toliau SLF) - savarankiška socialistinės pakraipos visuomeninė – politinė organizacija, turinti ribotos civilinės atsakomybės viešo juridinio asmens statusą. Ji veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Civilinio kodekso, Asociacijų, kitų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų bei žmogaus teises ginančių tarptautinių aktų ir veiklą grindžia savo įstatais bei programinėmis gairėmis.


***

Kadangi originalusis Socialistinio Liaudies Fronto (SLF) tinklalapis (slfrontas.lt) buvusiųjų partijos vadovų užblokuotas, oficiali SLF informacija dabar bus skelbiama rezerviniame puslapyje (http://slfrontas.blogspot.lt/)


Kas iš tiesų įvyko SLF?


Birželio 16 d. pasirodė viešas Socialistinio Liaudies Fronto (SLF) valdybos pareiškimas „Dėl spekuliacijų SLF vardu“, kuriame kalbama apie pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusius dviprasmiškus pareiškimus SLF vardu ir susiklosčiusią sudėtingą situaciją organizacijos viduje, kuriai nepasikeitus veiksnioji SLF valdybos dalis būsianti priversta imtis kitokių veikimo priemonių.


Kaip bebūtų gaila, situacija nesikeičia, o be to, daugeliui mūsų narių, draugų bei rėmėjų, aukščiau minėtame pareiškime nurodomos aplinkybės tikriausiai atrodo perdėm abstrakčiai ir neaiškiai. Natūraliai kyla klausimas – kas iš tiesų vyksta SLF?

Laikydamas būtinu reikalu nušviesti tikrąją dalykų padėtį, čia pasistengsiu į šį klausimą ir atsakyti.


Taigi, kaip žinia, 2016 m. birželio 4 d. Vilniuje įvyko SLF suvažiavimas, kuriame ryšium su pasikeitusiais įstatymais, reikalaujantiems nebe 1000, o 2000 narių politinėms partijoms, ir neužtenkamu SLF narių skaičiumi, buvo priimtas sprendimas perorganizuoti SLF iš politinės partijos į asociaciją.
 

Šiuo klausimu būta priešingų siūlymų. 
 

Antai iki minėtojo suvažiavimo SLF pirmininkas E. Jagelavičius teigė, esą SLF politinę partiją galima teisiškai pertvarkyti į asociaciją, SLF liekant tuo pačiu, tik teisinę formą pakeitusiu dariniu, tuo būdu neprarandant politinės partijos narių sąrašo. Tuo tarpu buvęs tuomečio SLF prezidiumo narys, teisininkas J. Kovalskis, tvirtino, kad tokio varianto praktiškai nėra ir vienintelis kelias, nesurinkus 2000 narių – panaikinti SLF politinę partiją ir iš naujo steigti asociaciją, renkant naują narių sąrašą ir t. t.


Žymių nesutarimų būta ir kitais klausimais, eilei SLF narių, tame tarpe K. Bilansui ir K. Voiškai, išreiškus susirūpinimą dėl SLF idėjinės krypties pastovumo, jos marksistinių pagrindų, matant abejotiną kai kurių vadovų laikyseną, bei išsakius kritiką E. Jagelavičiaus ir buvusiojo prezidiumo nario, G. Grabausko, neskaidrios veiklos bei keliamų intrigų atžvilgiu.


Daugiausiai palaikymo visgi sulaukus Jagelavičiui su Grabausku, buvo išrinktas naujas SLF kolektyvinio vadovavimo organas, iš 7 asmenų, įpareigojus Jagelavičių kuruoti teisinį SLF persitvarkymo iš politinės partijos į asociaciją procesą. Kovalskiui neįėjus į valdybos sudėtį, jo siūlymas dėl SLF persitvarkymo buvo atmestas.


Suvažiavimo pasėkoje įvykusiuose keliuose valdybos posėdžiuose vis labiau ryškėjo tiek SLF veiklos chaotiškumas, tiek idėjinė takoskyra, Grabausko-Jagelavičiaus grupei linkstant į socialdemokratišką reformizmą, o jų oponentams laikantis marksistinių pozicijų. Neaiškumo miglos apgaubė ir SLF, kaip asociacijos, perregistravimo klausimą. Negana to, iš SLF pasitraukus R. Muksinovui, valdyboje liko 6 asmenys.


Tokios situacijos šviesoje kilo būtinybė nustatyti bendras veikimo gaires, užkardyti individualinę kai kurių valdybos narių savivalę, spekuliuojant viso SLF vardu. 
 

Šios būtinybės išdava – 2016 m. gruodžio 2 d. įvykusiame SLF valdybos posėdyje buvo priimtas valdybos nutarimas „Dėl SLF valdybos struktūros ir darbo tvarkos pereinamuoju laikotarpiu“.
 

Jame konkrečiai apibrėžtos E. Jagelavičiaus, kaip laikinojo pirmininko, pareigos šaukti SLF valdybos posėdžius mažiausiai kas du mėnesius bei kuruoti teisinį perorganizavimo procesą, kiekviename žingsnyje informuojant visus SLF valdybos narius, o sprendimus esminiais SLF veikimo klausimais (dėl renginių, pareiškimų, derybų su kt. organizacijomis, jungimųsi ir t. t.) priimant SLF valdybai. 
 

Įtvirtintas kolektyvinio vadovavimo principas, esant 6 lygiateisiams SLF valdybos nariams, jų tarpe, laikinajam pirmininkui, kaip teisinio persitvarkymo proceso kuratoriui, be jokių kitų ypatingų pareigybių (pirmininko pavaduotojų, komisijų pirmininkų ar pan.). Tuo būdu į SLF veikimą turėjo būti įnešta tam tikra bendra tvarka, užkardyta savivalė ir chaotiškos tendencijos.


Tačiau paskesni įvykiai, priešingai nei tikėtasi, situacijos ne tik nepataisė, bet dargi užaštrino iki dabar esamos krizės SLF viduje.


Pirma – Jagelavičius, nevykdydamas savo, kaip laikinojo pirmininko, pareigų šaukti SLF valdybos posėdžius mažiausiai kas du mėnesius, nuo 2016 m. gruodžio 2 d. iki šiolei nesukvietė nei vieno valdybos posėdžio.


Antra – opieji SLF teisinio perorganizavimo klausimai, ypač korespondencijos su Teisingumo ministerija bei Registrų centru, palikti nežiniai, apie juos niekaip neinformuojant mažiausiai pusės SLF valdybos narių.


Trečia – 2017 m. pavasario bėgyje padažnėjo spekuliacijos SLF vardu, pradedant kovo mėn. „Pravdoje“ pasirodžiusiu pranešimu apie tariamą „komunistinio pogrindžio“ konferenciją, nutarusią vienytis apie SLF kuriant „visaliaudinį judėjimą „Socializmas arba mirtis“ (Голос из коммунистического подполья) ir baigiant birželio 12 d. portale „Balt News“ pasirodžiusiame interviu, kuriame, skelbdamasis „SLF pirmininko pavaduotoju“, G. Grabauskas skelbia įvyksiantį naują SLF suvažiavimą (Литва: партия „Социалистический народный фронт“ переходит в наступление).


Reaguodami į tai, kai kurie SLF valdybos nariai pareikalavo pasiaiškinimų dėl tokių pareiškimų. Atsakymo sulaukta tokio: esą Teisingumo ministerija nepripažįstanti SLF politinės partijos persiorganizavimo į asociaciją, o 2016 m. birželio 4 d. išrinktoji SLF valdyba esą negaliojanti, ko pasėkoje „grįžta“ prie senojo SLF politinės partijos prezidiumo, buvusio iki minėtojo suvažiavimo – tiktai be gegužės 29 d. galutinai iš SLF pasitraukusio J. Kovalskio. Susirinkęs šio tariamojo prezidiumo kvorumas esą priėmęs sprendimą sušaukti SLF suvažiavimą.


Asmeniškai ateiti į SLF valdybos nario, K. Bilanso, pasiūlytą SLF valdybos posėdį, numatytą birželio 19 d., ir pasiaiškinti dėl savo veiksmų, nei Jagelavičius, nei Grabauskas, nemalonėjo. Priešingai – jie apskritai ėmė neigti esamosios SLF valdybos teisėtumą.


Tai tiesmukiškai pažeidžia gruodžio 2 d. SLF valdybos priimtojo nutarimo nuostatas dėl kolektyvinio vadovavimo principo ir todėl, SLF vidaus tvarkos atžvilgiu, yra laikytina dar viena neteisėta Grabausko-Jagelavičiaus grupės savivalės ir nesiskaitymo su 2016 m. birželio 4 d. suvažiavimo išrinktosios SLF valdybos nariais, apraiška.


Negana to, E. Jagelavičius su G. Grabausku, toliau veikdami už akių 2016 m. birželio 4 d. įvykusio SLF suvažiavimo išrinktosios SLF valdybos nariams, ėmėsi aukščiau minėto „suvažiavimo“ rengimo: patys atrinkdami, kas delegatas, o kas ne, ir apie suvažiavimo vietą bei laiką jų neinformuodami – nei K. Bilanso, nei K. Voiškos, nei M. Bugakovo, kurį patys eilinių SLF narių akivaizdoje melagingai teigė „kvietę“.


M. Bugakovas parašė ir kt. SLF valdybos nariams pavedė perskaityti laišką neteisėtojo „suvažiavimo“ dalyviams, kuriame išdėstė pagrindinius faktus dėl SLF susiklosčiusios padėties. Jis buvo perskaitytas aukščiau nurodytoje vietoje ir laiku susirinkusiems asmenims, tiek SLF nariams, tiek keliems neaiškiems veikėjams, SLF „vadovų“ paskelbtų „suvažiavimo delegatais“.


Vos kelioliką „delegatų“ surinkęs „suvažiavimas“, su Jagelavičiumi ir Grabausku priešakyje, išrinko naują, iš 5 asmenų sudarytą SLF valdybą, vėliau tariamuoju SLF „pirmininku“ išrinkusią Grabauską. Negana to, savavališkai, už eilinių SLF narių akių (nekalbant apie 2016 m. birželio 4 d. suvažiavimo išrinktąją valdybą), šis penketukas patvirtino ir naujus, Grabausko pateiktus SLF programinius dokumentus.


Kaip žinia, visame tame nėra nieko bendro nei su marksizmu, nei socializmu. Visa ši kompanija veda savo pasekėjų grupę į abstraktaus „kairuoliškumo“, šiaudinio „antifašizmo“ ir neaiškių, galbūt „kilnių“ kažkieno asmeninių tikslų politinę pelkę.


Tuo tarpu veiksnioji SLF valdybos dalis pasižada ir toliau veikti tvirtai bei ryžtingai iš SLF asociacijos programinių pozicijų.


SLF infocentras